Per pastaruosius 30 metų buvome nepaprastos mokslo pažangos kovoje su ŽIV/AIDS liudininkai. Apie ŽIV ir AIDS Lietuvoje bei pasaulyje, epidemiologinę situaciją ir prevenciją, specialistų lūkesčius ir pasiekimus diskutavau su žurnalistais.

Šiemet sukako 30 metų, kaip pasaulis gyvena su ŽIV/AIDS. Kaip viskas prasidėjo? Kas pirmieji užsikrėtusieji?

Prieš 30 metų (1981) pasaulį apskriejo oficialus pranešimas iš JAV apie 5 jaunų vyrų, prieš tai sveikų, mirtį nuo plaučių uždegimo, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, išsivystė dėl imu­ninės sistemos pažeidimų. Išaiškėjus, kad visi mirusieji buvo gėjai, netgi pirmasis ligos pavadinimas buvo „su gėjais susijęs imunodeficitas“ – GRID (angl. gay-related immunodeficiency). Nuo šio momento vyko daug mokslinių tyrimų ir stebėjimų. Greitai tapo aišku, kad neįprastus susirgimus sukėlė virusas, kuris specifiškai pažeidžia žmogaus imunitetą ir dėl to susergama AIDS – įgytuoju imuniteto stokos sindro­mu. Apsispręsta virusą pavadinti ŽIV – žmogaus imunodeficito virusu.

Kada ir kaip pirmoji AIDS žinia sutikta Lietuvoje?

Pirmasis žmogus Lietuvoje, užsikrėtęs ŽIV, buvo jūreivis iš Klaipėdos, kuris 1989 m. Kauno klinikose gydėsi dėl sunkios sveikatos būklės. Įtarus, kad tai gali būti ŽIV, ligonio kraujo mėginys buvo atsiųstas tyrimams į Virusologijos institutą Maskvoje, kur mokiausi as­pirantūroje. Ten ir patvirtinome diagnozę. Tuo metu buvo aiš­ku, kad virusą galima parsivežti tik iš užsienio, ir į Lietuvą virusą galėjo įvežti tie, kurie turėjo seksualinių santykių su užsieniečiais. Kaip žinia, didžiausia pirmoji ŽIV plitimo banga Lietuvoje nusirito tarp gėjų. Antroji banga – jūreiviai, atsivežę „dova­nėlę“ iš Afrikos uostų prostitučių. Vėliau ŽIV pradėjo plisti tarp narkomanų.

Pirmieji spėjimai, pirmosios žinios apie ŽIV – ar jos buvo panašios į tai, su kuo vėliau teko susidurti tikrovėje?

Galima pasakyti taip: sunku buvo įsivaizduoti, kad visko bus tiek daug.

Ar buvo kokia nors prielaida ar prognozė, kuri visiškai neatitiko to, kas vyko ir vyksta?

Buvo prognozuojama, kad ŽIV plis dar sparčiau, negu plinta dabar. Pradžioje pasaulyje dau­giausia dėmesio buvo kreipiama į lytinį infekcijos plitimo būdą ir nepakankamai įvertinta kita bėda – infekcijos platinimas per injekcinius narkotikus.

Kas nuveikta per 30 metų?

Per pastaruosius 30 metų buvome nepaprastos mokslo pažangos kovoje su ŽIV/AIDS liudininkai. Tarp pažymėtinų laimėjimų mokslinių tyrimų srityje itin reikšmingas yra ŽIV kaip AIDS priežasties atradimas, ŽIV diagnostikos sukūrimas, viruso perdavimo ir žmogaus užsikrėtimo mechanizmo supratimas, imuninės reakcijos į ŽIV ir tolesnės įvykių grandinės, vedančios į AIDS susiformavimą aiškus supratimas, daugiau nei 30 antiretrovirusinių vaistų (ARV) sukūrimas. Taip pat sparčiai augantis patvirtintų ŽIV infekcijos prevencijos metodų arsenalas. Tačiau mokslinių tyrimų srityje tebėra dar  neišspręstų reikšmingų mokslinių uždavinių. Labai daug kas pasikeistų, jei šalia turimų prevencijos priemonių, pavyktų sukurti saugią ir veiksmingą vakciną, apsaugančią nuo užsikrėtimo  ŽIV infekcija.

Kokios dabar pasaulinės ŽIV/AIDS epidemijos tendencijos?

ŽIV epidemijos pikas pasaulyje buvo 1999 metais. Skaičiuojant nuo tų metų naujų ŽIV infekcijos atvejų per dešimtmetį sumažėjo 19 proc. Tačiau nuo ŽIV atradimo pradžios nuo AIDS jau mirė 30 mln. žmonių.  Dabar pasaulyje su ŽIV gyvena apie 34 mln. žmonių. Daugiau kaip 50 proc. visų gyvenančių su ŽIV sudaro moterys ir merginos. Didžiausias ŽIV paplitimas pasaulyje – 25,9 proc. visų suaugusių gyventojų užsikrėtę ŽIV, nustatytas Afrikoje, Svazilande. Dabar mažėja mirčių nuo AIDS ne tik tarp suaugusių, bet ir tarp vaikų. Mažėja atvejų, kai ŽIV infekuotos motinos užkrečia savo vaikus nėštumo, gimdymo ar žindymo metu. Dėl veiksmingų ŽIV ligai gydyti išrastų vaistų, kurie nesunaikina viruso organizme, bet slopina jo dauginimąsi, dėl ko ilgėja ŽIV užsikrėtusiųjų žmonių gyvenimo trukmė, todėl daugėja gyvenančių su ŽIV žmonių. Tačiau daugėja vaikų (0-17 m.), kurie tapo našlaičiais, nes neteko tėvų, mirusių nuo AIDS.

Koks dominuojantis ŽIV plitimo būdas Europoje?

Europa nevienalytė. Tendencijos labai skirtingos. Pavyzdžiui, Vakarų ir Centrinėje Europoje dominuojantis ŽIV plitimo būdas – nesaugūs lytiniai santykiai, ypač daugėja naujų ŽIV atvejų tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais (Vokietijoje, Ispanijoje, Olandijoje, JK). O tuo tarpu Rytų Europos regione, kuriam priskiriama ir Lietuva, vis dar dominuoja ŽIV plitimo kelias per narkotikų vartojimą. Lietuvoje šiuo būdu kasmet užsikrečia daugiau kaip 65 proc. visų registruotų naujų ŽIV atvejų. Lietu­voje apie narkotikų ir ŽIV sąsajas supratome gana anksti, imtasi prevencijos, tačiau šioje ŽIV prevencijos grandyje viena svarbiausių užduočių išlieka narkomanijos prevencija ir kontrolė ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

Prabėgo trys dekados nuo ŽIV atradimo. Kas pasauliui teikia vilties?

Per pastaruosius 30 metų pavyko visiškai pakeisti ŽIV infekuotų asmenų gyvenimą. Tai įvyko todėl, kad buvo sukurti tokie gydymo metodai, dėl kurių ŽIV diagnozė, ankščiau skambėjusi kaip beveik šimtaprocentinis mirties nuosprendis, šiandien daugeliui skamba kaip lėtinės, tačiau kontroliuojamos ligos diagnozė. Vilties suteikia turimas mokslinis kapitalas. Vaistų, sunaikinančių virusą organizme dar nepavyko sukurti, todėl ateitis priklauso gerai žinomiems ir naujiems biologinės prevencijos metodams, vakcinos nuo ŽIV tyrinėjimams.

Neseniai tapote Pasaulinio virusologų tinklo nariu, todėl turite galimybę iš pirmų lūpų – garsiausių pasaulio mokslininkų sužinoti, kodėl taip sunkiai sekasi kurti vakciną nuo ŽIV?

Infekcijos plitimo tempus nepavyks visiškai sustabdyti, kol nebus išras­ta vakcina. Specialistai greitų pokyčių šioje srityje neprognozuoja. Jų viltis paremta racionalumu – yra daug vakcinų, kurios jau ban­domos kliniškai. Aišku viena – bandomos vakcinos sukelia imuninį atsaką, skatina antikūnų gamybą. Tačiau lieka labai daug klausimų ir neaiškumų: ar užteks tų antikūnų, kad patekęs į žmogaus organizmą imunodeficito virusas jo neužkrėstų. Kol kas nežinoma, kokie tyko pavojai, kaip po de­šimties ar daugiau metų jausis vakcinuotas žmogus. Galiausiai kyla klausimas – ką vakcinuoti? Visus naujagimius? Jaunimą? Visą visuomenę? Gėjus? Vartojančiuosius narko­tikus? Biologiniai, medicininiai aspektai susipina su socialiniais, etiniais bei ekonominiais. Atrodo, aišku tik tai – su šia problema turėsime gyventi dar ilgai, ir kol kas geriausia vakcina nuo ŽIV – ŽIV profilaktika.

Apie kokias naujas ŽIV prevencijos priemones kalba pasaulio mokslininkai?

Tik kombinuotos prevencinės priemonės duoda rezultatų. Čia turima galvoje elgsenos keitimo intervencijos bei nauji biologinės prevencijos metodai. Tačiau kas tinka vienai žmonių grupei arba kultūrai,  gali netikti kitai. Pavyzdžiui, neseniai paskelbti mokslinių tyrimų rezultatai apie biologinius ŽIV prevencijos metodus, aiškiai įrodė, kad suaugusių vyrų apipjaustymas reikšmingai sumažina ŽIV perdavimo riziką heteroseksualių santykių metu. Ši priemonė sėkmingai taikoma Afrikos šalyse, tačiau sunkiai suvokiama mūsų kraštuose. Arba, pavyzdžiui, antivirusinių medžiagų turintys mikrobicidiniai geliai moterims, kuriuos moterys gali vietiškai naudoti prieš lytinius santykius, taip pat sumažina ŽIV perdavimo riziką. O preekspozicinė profilaktika antiretrovirusiniais vaistais vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, irgi nauja mokslu pagrįsta ŽIV prevencijos priemonė, tačiau kol kas mažiau prieinama įvairiose šalyse dėl vaistų brangumo.

Kodėl pastaraisiais metais toks aktualus teiginys „ŽIV ligos gydymas – tai ŽIV prevencija“?

Esminis lūžis įvyko 1996 metais, atradus nau­ją grupę vaistų ŽIV ligai gydyti. Jie suteikė naujos vilties. Nuo tada gydymas buvo kur kas sėkmingesnis, ir ŽIV infekcija iš neišvengiamai mirtinos tapo palyginti gerai kontroliuojama lėtine liga. Be to, naujausi – 2011 m. moksliniai tyrimai patvirtino, kad ŽIV ligai gydyti vartojami vaistai, slopinantys viruso dauginimąsi, sumažina viruso koncentraciją žmogaus biologiniuose sekretuose tiek, kad ŽIV perdavimo rizika lytinių santykių metu sumažinama net 96 proc. Ypatingas vaistų poveikis viruso dauginimuisi organizme paskatino specialistus sutelkti prevencijos resursus. Šiuo metu antivirusinį ŽIV ligos gydymą pasaulyje gauna 6.6 mln. žmonių. Tačiau jis reikalingas 14.2 mln. žmonių. Vadinasi, tik 47 proc. pasaulyje patenkinamas gydymo poreikis. Lietuvoje ŽIV ligos gydymą gauna apie 200 žmonių. Antivirusiniai vaistai vienam žmogui metams vidutiniškai Lietuvoje kainuoja nuo 25 iki 32 tūkst. litų. Gydymą pilnai apmoka ligonių kasos. Prognozės – vaistų poreikis augs, nes kasmet daugėja žmonių, kuriems reikalingas gydymas. 2008 metais Pasaulinėje AIDS konferencijoje buvo pateikti aiškūs skaičiai – per metus antiretrovirusiniais vaistais pra­dedamas gydyti vienas ŽIV užsikrėtęs žmogus, du – užsikrečia ŽIV.

Kaip Lietuva atrodo pasauliniame ŽIV epidemijos kontekste? Ar kuo nors išsiskiriame?

Mūsų šalis maža, tačiau 20 metų (1989-2009) veikęs Lietuvos AIDS centras buvo gerai žinomas kaip visapusės metodinės pagalbos ir sutelktų prevencinių paslaugų centras, ypač Europoje. Semtasi patirties iš geriausių institucijų Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Per 20 metų Lietuvos AIDS centre apsilankė su ŽIV dirbantys kolegos iš įvairių Europos šalių, užmegzti bendradarbiavimo ryšiai, keistasi patirtimi. Visapusis ŽIV prevencijos atsakas, asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų integracija ilgainiui leido šalyje pristabdyti ŽIV plitimo tempus. Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį iki šių metų lapkričio 30 d. Lietuvoje užregistruoti 1867 ŽIV atvejai, iš kurių dauguma (1546) vyrai ir 321 – moteris. Daugiausiai ŽIV atvejų nustatyta 25-34 metų amžiaus grupėje. Daugiausiai užsikrėtusiųjų (1322) yra švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, tarp kurių iš Klaipėdos apskrities (510). Per homoseksualius santykius užsikrėtusiųjų registruota 111, per heteroseksualius – 268, iš motinos vaikui – 2 atvejai, nežinomas kelias – 164. Tarptautiniu mastu Lietuva teigiamai įvertinta, nes yra pasiekusi didelių ŽIV testavimo aprėpčių tarp nėščių moterų. Beveik 96 proc. visų nėščiųjų yra patikrinamos dėl ŽIV, o tai leidžia anksti išaiškinti ŽIV infekciją ir taikyti prevencinį gydymą ir kitas priemones, kurios leidžiančias apsaugoti naujagimį nuo ŽIV perdavimo. Tokią atsakingą nėščiųjų priežiūrą dėl ŽIV turi tik 10 Europos šalių.

Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje 2009-aisiais siekė 1,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis toks pat kaip ir Europos regiono šalių vidurkis. Dažniausias AIDS žymintis susirgimas (indikacinė liga) Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse – plaučių tuberkuliozė.

Kokius matote artimiausius iššūkius Lietuvos kovoje su ŽIV?

Augantis antivirusinių vaistų poreikis ir jo našta valstybės biudžetui, ypač norint užtikrinti gydymo prieinamumą įkalinimo įstaigose. Valstybinės ligonių kasos specialistai apskaičiavo, kad, norint užtikrinti valstybės kompensuojamą ŽIV ligos gydymą vienam ŽIV užsi­krėtusiam asmeniui, du žmonės turi visus metus dirbti, nesirgti ir mokėti mokesčius. Kova su narkomanija, kaip su vienu ryškiausių ŽIV rizikos veiksnių. Jaunimo švietimas apie ŽIV ir kitas lytiškai plintančias infekcijas.