Saugodamiesi gripo, rankas plauna tik pusė lietuvių – tyrimas

79% Lietuvos respondentų atsakė girdėję apie kiaulių gripą ir žino, kas tai yra. Visoje Europoje tokių buvo 86%. Kad H1N1 gripas gali būti labai pavojingas, nerimavo daugiau nei pusė Lietuvos respondentų ir du penktadaliai visoje Europoje. 43% lietuvių ir vienas iš trijų respondentų Europos mastu manė galį užsikrėsti pandeminiu gripu. Daugiau nei keturi iš 10 respondentų Lietuvoje ir beveik trys iš 10 respondentų Europos mastu buvo įsitikinę, kad pandeminis gripas pavojingesnis už sezoninį, o trys iš 100 Lietuvoje ir dešimt iš 100 visoje Europoje, priešingai, laikė sezoninį gripą pavojingesniu už H1N1. Bet dauguma – beveik du trečdaliai tiek Lietuvos tiek visos Europos piliečių teigė, kad nesiruošia skiepytis nuo sezoninio gripo.
Trys ketvirtadaliai (75%) tirtų valstybių gyventojų manė esą gerai ar labai gerai informuoti apie H1N1 gripą išskyrus Lietuvą, kur tokių buvo vos 43% (žemiausias rodiklis Europoje). Dauguma Lietuvos respondentų (54%) jautėsi nepakankamai informuoti šiuo klausimu.
ES piliečiai labai pasitiki medikais – gydytojais ir farmacininkais informacijos apie kiaulių gripą klausimais. Trečdalis ES ir ketvirtadalis Lietuvos piliečių atsakė visiškai pasitikintys medikų jiems teikiama informacija apie H1N1 gripą, dar 45% Lietuvos respondentų dažniausiai pasitiki jais šiais klausimais. Žemesnis nei Lietuvoje pasitikėjimo medikais rodiklis yra tik Vengrijoje. 53% lietuvių (ES piliečių 61%) visiškai ar dažniausiai pasitikėtų nacionalinių įstaigų teikiama šio pobūdžio informacija.
Lietuviai labai pasitiki žiniasklaida (televizija, radijas, laikraščiai ir pan.) – net 54%, tuo tarpu visoje Europoje ja pasitikima gerokai mažiau – kiek daugiau nei trečdalis (35%). Gerokai skiriasi ir lietuvių bei visos Europos respondentų nuomonė apie internete skelbiamą informaciją apie kiaulių gripą: šia informacija pasitiki 42% lietuvių ir 29% visų europiečių.
Beveik pusė Lietuvos apklaustųjų (ES respondentų tik 29%) manė, kad žiniasklaida kiaulių gripui skyrė per daug dėmesio, dar trečdalis lietuvių ir gerokai mažesnis nuošimtis (9%) visoje Europoje galvojo priešingai – t.y., kad žiniasklaida gripui neskiria pakankamai dėmesio.
Paprašyti spontaniškai atsakyti, kaip galima apsisaugoti nuo pandeminio H1N1 gripo, trečdalis ES piliečių pirmiausia paminėjo „reguliariai plauti rankas“ , tuo tarpu tai žinojo tik 7% lietuvių ir tai buvo žemiausias rodiklis Europoje. 31% apklaustų lietuvių ir maždaug vienas iš dešimties visos Europos respondentų pirmiausia atsakė: „pasiskiepyti nuo pandeminio H1N1 gripo“. Kad reikėtų „vengti masinio žmonių susibūrimo vietų (pvz., autobusų, traukinių, kino teatrų, barų, restoranų, mokyklų ir pan.)“ manė 49% apklaustų Lietuvos piliečių (aukščiausias rodiklis Europoje). Kad reikėtų „nuolat laikytis kvėpavimo higienos (pvz., čiaudėti į nosinaitę, išmesti naudotas nosinaites)” paminėjo 4% lietuvių ir 11% visos Europos respondentų. Dar 17% apklausos dalyvių pirmasis atsakymas buvo: „vengti kontaktų su užsikrėtusiais pandeminiu H1N1 gripu asmenimis“ (taip pat aukščiausias rodiklis Europoje kur jis siekė tik 8%).
Trys ketvirtadaliai Lietuvos ir visos Europos respondentų atsakė saugantis kiaulių gripo nekeitę savo elgesio. Iš pripažinusių, kad siekdami apsisaugoti nuo pandeminio H1N1 gripo pakeitė savo elgesį, beveik pusė lietuvių ir du trečdaliai visų respondentų spontaniškai atsakė, kad saugodamiesi kiaulių gripo „nuolat plauna rankas”, 50% Lietuvos respondentų (aukščiausias rodiklis Europoje) ir ketvirtadalis visoje Europoje elgesį keitusių asmenų „vengia masinio žmonių susibūrimo vietų (pvz., autobusų, traukinių, kino teatrų, barų, restoranų, mokyklų ir pan.)“, „Stropiai laikosi kvėpavimo higienos (pvz., čiaudėja į nosinaitę, išmeta naudotas nosinaites)” 19% lietuvių ir 23% visų apklaustų europiečių. Lietuviai, saugodamiesi pandeminio gripo, itin „vengė kontaktų su užsikrėtusiais pandeminiu H1N1 gripu žmonėmis” – 45% ir tai yra aukščiausias rodiklis Europoje, kur vidurkis siekė 15%. Kiek mažiau piliečių, pripažinusių, kad gripas privertė juos keisti savo elgesį, paminėjo: „pasiskiepiję nuo pandeminio H1N1 gripo” – 14% lietuvių ir 4% visų europiečių, pradėję „dėvėti veido kaukę” – 7% ir 3% atitinkamai, „pasiskiepiję nuo sezoninio gripo” – 7% apklaustų Lietuvos piliečių ir 2% visų apklaustųjų, ar „vartoję antivirusinius vaistus (pvz., tamiflu, relenza)“ – 5% lietuvių ir 2% visų apklaustųjų.
Maždaug du trečdaliai visų apklausos dalyvių (65%) buvo patenkinti jų šalių institucijų taikomomis kiaulių gripo prevencijos priemonėmis. Tuo tarpu tokių Lietuvos respondentų buvo vos penktadalis (21%) ir tai buvo žemiausias rodiklis Europoje.

 

Eurobarometro duomenis rasite čia

Mano publikaciją „Saugodamiesi gripo, rankas plauna tik pusė lietuvių” žurnale “ Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas” rasite skiltyje Publikacijos.